Pradžia Svetainės medis Versija neįgaliesiemsLtEnPrisijungtiPaieška svetainėje
 
 
*big_search*
 
 

Istorija

Spausdinti

Duomenų bazė Lituanistika kuriama pagal Europos struktūrinių fondų remiamus projektus. Nuo 2006 iki 2014 metų buvo įvykdyti trys projektai. Išsamiai jie aprašyti šiuose skyriuose:

2011–2014

2009–2010

2006–2008

 

2011-2014

Projektas „Duomenų bazė Lituanistika“ (VP1-3.1-ŠMM-02-V-02-003) vykdomas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto Tyrėjų gebėjimų stiprinimas įgyvendinimo priemonę Mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos ir kompetencijų tobulinimas (mokslo duomenų bazės, el. dokumentai). Projekto vertė: 7 977 914 Lt.

Projekto vykdytojas: Lietuvos mokslo taryba; vykdytojo atstovė – Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininkė, prof. habil. dr. Rūta Petrauskaitė.

Partneriai: Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacija (LABA); Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija (LMBA).

Administruojanti grupė: vadovė – Lina Bloveščiūnienė; administratorė – Aušra Šablinskienė; finansininkas – Jevgenij Budejev; teisininkas – Marius Dijokas.

Projekto tikslas – tarptautinės mokslinės duomenų bazės Lituanistika, kaupiančios ir skleidžiančios patikrintą, kokybišką informaciją apie Lietuvoje ir pasaulyje atliekamus lituanistinius mokslinius tyrimus, plėtotė.

Uždaviniai:

  1. Sukaupti mokslinę informaciją lituanistikos tema, užtikrinus į duomenų bazę patenkančių veikalų mokslinę kokybę;
  2. Užtikrinti, kad duomenys apie lituanistikos tyrimus būtų išsamūs, integralūs, tarptautiški, kad būtų sukaupti viso teksto dokumentai ir būtų laikomasi kitų kriterijų, lemiančių duomenų bazės kokybę;
  3. Užtikrinti duomenų bazės integraciją į tarptautinę mokslinės informacijos el. erdvę;
  4. Užtikrinti duomenų bazės ir lituanistikos, kaip pasaulio žinijos dalies, sklaidą;
  5. Išsiaiškinti humanitarinių ir socialinių mokslų (toliau – HSM) vartotojų bendrųjų informacinių bei duomenų bazės plėtros ir teikiamų paslaugų vartotojams poreikius;
  6. Ugdyti HSM tyrėjų ir studentų el. informacijos valdymo kompetencijas;
  7. Sukurti citavimo indeksą, leidžiantį taikyti bibliometrinius metodus, vertinant lituanistikos publikacijų ir jų citavimo indeksų tarpusavio sąryšius, citavimo struktūrą;
  8. Užtikrinti duomenų bazės legalumą, tęstinumą.

Pagrindinės veiklos:

  1. Lituanistikos veikalų paieška, archyvavimas, įrašų bei dvikalbių santraukų rengimas, prieigos prie bibliografinės informacijos ir reikšmingiausių viso teksto veikalų užtikrinimas;
  2. Ekspertinis publikacijų vertinimas;
  3. Duomenų perdavimas kitoms duomenų bazėms, patirties mainai su užsienio ekspertais;
  4. Lituanistikos portalo su šiuolaikiniais mokslinės komunikacijos įrankiais sukūrimas,
  5. HSM vartotojų poreikių tyrimas ir tyrėjų bei studentų informacinio raštingumo mokymas;
  6. Duomenų bazės palaikymas, licencijavimas, programinės įrangos tobulinimas;
  7. Duomenų bazės įteisinimo dokumentų rengimas.

 Į pradžią

2009–2010

Projektas Lituanistika (VP1-3.1-ŠMM-02-V-01-001) vykdytas ES Socialinio fondo Žmoniškųjų išteklių plėtros programos 3 prioriteto Tyrėjų gebėjimų stiprinimas priemonės Mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos ir kompetencijų tobulinimas (mokslo duomenų bazės, e-dokumentai). Projekto vertė – 3 mln. litų.

Projekto vykdytojas: Lietuvos mokslo taryba.

Partneriai: Lietuvos mokslų akademijos biblioteka ir Kauno technologijos universitetas.

Administruojanti grupė: mokslinė vadovė – prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė; vadybininkė – Audronė Mažulytė; finansininkė – Giedrė Vaičėnienė.

Projekto tikslas – tobulinti humanitarinių ir socialinių mokslų tyrėjų kvalifikaciją ir kompetenciją, palaikyti ir plėsti duomenų bazę Lituanistika, organizuoti mokymus tyrėjams bei studentams.

Veikla ir pagrindiniai rezultatai:

  • duomenų bazė Lituanistika papildyta (aprašyta ir pateikta ekspertuoti) 6 922 publikacijomis ir 112 disertacijų; 40 % publikacijų skelbiamos su visais tekstais.
  • surengti mokymai socialinių ir humanitarinių mokslų tyrėjams ir studentams. Mokymuose dalyvavo 160 tyrėjų ir 128 studentai. Dėstomi dalykai: kokybiniai socialinių ir humanitarinių darbų požymiai, tokie kaip tiriamos problemos formulavimas, problemos mastas, reikšmingumas tyrimų raidai, problemos ištirtumas ir kritinė refleksija, teorinis, metodologinis ir metodinis mokslinio tyrimo pagrįstumas, empirinių duomenų bei teorinių apibendrinimų dermė, kūrinio naujumas, aktualumas, struktūros pagrįstumas ir stiliaus tinkamumas ir kita; mokslo darbų žanrai, jų požymiai; socialinių ir humanitarinių mokslų duomenų bazės ir duomenų bazė LituanistikaPaskaitų ciklas.
  • pradėta rengti personalijų bazė. Daugiau.
  • informacinės sistemos galimybių plėtros veikloje svarbiausias laimėjimas – sukurtas ekspertavimo modulis, kuris leido automatizuoti ekspertinio vertinimo procesus ir palengvino jų valdymą.
  • pradėtas rengti terminų tezauras. Iki šiol Lietuvoje nebuvo bendro socialinių ir humanitarinių mokslų terminų tezauro, kurio terminai būtų suderinti su ekspertais terminologais ir turėtų terminų apibrėžimus (definicijas). Sėkmingai naudotis duomenų baze tarptautiniu mastu trukdo lietuviškų reikšminių žodžių ir angliškų analogų neatitiktis. Kuriamas tezauras šią problemą turėtų išspręsti.

2009 metų pabaigoje paaiškėjo, kad faktinis lituanistinės produkcijos kiekis viršija projekte numatytas užduotis, todėl buvo pateikta paraiška ŠMM ir 2010 metų kovo mėnesį gautas papildomas finansavimas (1 225 155 Lt) balandžio 6 d. – birželio 30 d. laikotarpiu ekspertuoti 2 tūkstančius publikacijų ir parengti jų santraukas. Papildomas finansavimas padėjo sumažinti nepageidaujamą atotrūkį tarp publikavimo ir ekspertavimo datų (vidutiškai 1–2 metai nuo publikacijos paskelbimo). 2010 metais ekspertuota 2009 metų HSM lituanistinė produkcija leido tikėtis, kad paskelbti mokslo darbai nedelsiant bus tolygiai ir operatyviai ekspertuojami.

Į pradžią

2006–2008

Projektas „Tarptautinė mokslinė duomenų bazė Lituanistika“ (BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0054) vykdytas pagal ES Socialinio fondo Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto Žmogiškųjų išteklių plėtra 2.5 priemonę Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Projekto vertė – 3 410 086 litų.

Projekto tikslas sukurti ekspertuojamą informacinę lituanistikos duomenų bazę ir pateikti mokslinę informaciją apie humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimus, kurių objektas – Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, kalbos istorija ir dabartis, kaip apie Europos mokslo produkcijos dalį.

Projekto vykdytojai: Lietuvos mokslo taryba.

Partneriai: Klaipėdos universitetas, Lietuvos kultūros tyrimų institutasLietuvių kalbos institutas , Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, Mykolo Romerio universitetas, Socialinių tyrimų institutas, Šiaulių universitetasVilniaus dailės akademija, Vilniaus pedagoginis universitetas, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas.

Administruojanti grupė: vadovė – habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, vyr. buhalterė – Zita Petuchauskienė, už projekto priežiūrą atsakingas asmuo – dr. Gediminas Vaskela, projekto koordinatorė – doc. habil. dr. Ingė Lukšaitė, vadybininkė – Audronė Mažulytė.

Veikla:

  • Publikacijų atranka ir pateikimas pavestas partnerių institucijoms – universitetams, mokslo institutams ir Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai. Publikacijų atrankos principas – chronologinis. Duomenų bazei teikiamos 2005–2006 metų publikacijos. Publikacijų šaltinis – mokslo darbuotojų ataskaitoms pateikta produkcija;
  • Duomenų bazės rengimas ir publikacijų tvarkymas patikėtas partneriui – Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai;
  • Publikacijas ekspertams pagal sąrašus skiria ekspertų grupių pirmininkai. Buvo sudaryta 20 ekspertų grupių pagal atstovaujamas mokslo sritis;
  • Projektinis sprendimas į duomenų bazę įrašyti tik ekspertuotas, lituanistikos kokybę atitinkančias publikacijas po metų buvo pakoreguotas. Praktika parodė, kad tik automatizacija gali padėti suvaldyti didžiulius informacijos srautus (200 darbuotojų nuolat dirba su keliais tūkstančiais publikacijų). Po korekcijų į duomenų bazę įrašomos visos pateiktos publikacijos, o ekspertavus pagal kokybės požymį automatiškai priskiriamos Lituanistikos rinkiniui arba neigiamai įvertintų publikacijų rinkiniui.
  • Autoriams ir kitiems asmenims suteikta galimybė internetu teikti publikacijų pasiūlymus – įrašius siūlomų publikacijų bibliografinius duomenis tiesiai į pateiktų publikacijų bazę. Buvo gauta nemažai naujos vertingos informacijas apie mokslo darbus, tačiau pačių kūrinių pasiūlymų teikėjai nepateikdavo. Dažnai buvo neįmanoma jų įsigyti ir pasiūlymai netekdavo prasmės. Antrajame projekte pasiūlymų teikimas internetu nebuvo minimas kaip publikacijų įsigijimo šaltinis.

Pagrindiniai rezultatai:

  • Sukurta tarptautinė ekspertuojama mokslinė Lituanistikosduomenų bazė, kurioje saugomos žinios apie baigtus lituanistikos mokslinius tyrimus Lietuvoje, publikuotus lituanistikos šaltinius, apgintas šios srities disertacijų santraukas bei mokslo publikacijas. Detaliau apie duomenų bazės sandarą.
  • Surinkta ir bibliografuota 11 670 darbų, iš kurių buvo įvertinti 9 779, o iš jų 7 676 buvo pripažinti kaip atitinkantys Lituanistikos kokybę. Detaliau.
  • Parengta ir publikuota humanitarinių ir socialinių mokslų dalykinio ekspertavimo metodika, leidžianti užtikrinti Lituanistikos duomenų bazės kaip kompetencijos institucijos statusą. Leidinys.
  • Suformuotas HSM ekspertų korpusas – 342 ekspertai.
  • Mokslinė informacija apie humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimus pateikiama santraukų lietuvių ir anglų kalbomis pavidalu – taip užtikrinamas prieinamumas tarptautiniu lygmeniu. Projekto laikotarpiu parengta po 8 tūkstančius santraukų lietuvių ir anglų kalbomis.
  • Lituanistikos duomenų bazės projektas pristatytas 2007 metais tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje.

Į pradžią