Pradžia Svetainės medis Versija neįgaliesiemsLtEnPrisijungtiPaieška svetainėje
 
 
*big_search*
 
 

Ekspertinis vertinimas

Spausdinti

Vertinimo sąlygos | Vertinimo tvarka | Vertinimo kriterijai

Ekspertinio vertinimo tikslas – įvertinti mokslo darbo kokybės lygį. Šis tikslas įgyvendinamas ekspertinio vertinimo metodu, kurio esmė – remiantis bendraisiais kokybės vertinimo kriterijais ir ekspertavimo anketomis (parengiamos konkrečiam žanrui ar konkrečiai HSM tyrimų krypčiai) nustatomas bendrasis kokybės lygis. Ekspertinis vertinimas vykdomas nuo 2007 metų. Vertinimo procesas valdomas specialiai tam tikslui duomenų bazės Lituanistika informacinėje sistemoje LISDAS sukurta Ekspertavimo posisteme.

 

Ekspertinio vertinimo sąlygos

Ekspertų įvertinimui teikiamos pasiūlytų publikacijų rinkinyje esančios publikacijos. Ekspertas vertina tik tuos mokslo darbus, kurie priklauso jo atstovaujamai mokslo krypčiai ar šakai arba yra tarpdiscipininio pobūdžio ir iš dalies priskirtini jo atstovaujamai mokslo krypčiai ar šakai.

 

Konkretaus mokslo darbo paskyrimą konkrečiam ekspertui apibrėžia toliau pateiktos sąlygos. Ekspertas negali vertinti publikacijos, jeigu:

  • yra to darbo autorius ar vienas iš bendraautorių;
  • buvo šio mokslinio darbo vadovu;
  • vertinamo darbo autorius (ar vienas iš autorių) priklauso tai pačiai institucijai kaip ir ekspertas;
  • vertinimas sukeltų jo viešųjų ir privačių interesų konfliktą;
  • su vertinamo darbo autoriumi per pastaruosius trejus metus turėjo bendrų mokslinių publikacijų;
  • su autoriumi yra susijęs giminystės ryšiais.

 

Skiriant vertinti konkrečią publikaciją, nėra paisoma mokslinių laipsnių subordinacijos, t. y. ekspertas, turintis mokslo daktaro laipsnį, gali vertinti publikacijas, parengtas habilituoto(-ų) mokslo daktaro(-ų).

Į pradžią

Ekspertinio vertinimo tvarka

Kiekvienai publikacijai įvertinti skiriami 2 ekspertai. Ekspertuotinų publikacijų sąrašas kiekvienam ekspertui informacinėje sistemoje paskiriamas automatiškai. Programa tapatina duomenų bazėje įrašytų publikacijų bibliografinius duomenis su mokslininko anketoje pateiktais duomenimis. Publikacija siūloma ekspertuoti, kai:

  • publikacijos rengėjo asmenvardis nesutampa su eksperto asmenvardžiu;
  • publikacijos kalba sutampa su eksperto žinoma kalba;
  • publikacijos tematika sutampa su eksperto pažymėtomis mokslo šakomis;
  • publikacijos autorių atstovaujamos įstaigos nesutampa su eksperto darbo vieta;
  • publikacijos autorių asmenvardžiai nesutampa su eksperto bendraautorių asmenvardžiais (tikrinamos paskutinių 3 metų publikacijos).

Pasiūlytų publikacijų sąraše ekspertas pažymi visas ar kelias publikacijas, kurias sutinka įvertinti iki nurodyto termino, laikydamasis ekspertavimo sąlygų ir tvarkos. Eksperto pasirinkimas tvirtinamas autorine sutartimi.

Į duomenų bazę Lituanistika patenka dviejų ekspertų teigiamus įvertinimus gavusi publikacija. Sprendimas laikomas teigiamu, jeigu publikacija surenka 18 ir daugiau vertinimo balų. Jei publikacija įvertinama prieštaringai, skiriamas trečiasis ekspertas. Vertinimo kriterijai nustatyti galimybių studijoje Tarptautinė mokslinė duomenų bazė Lituanistika (Vilnius, 2007). Publikacijų vertinimas vykdomas WWW aplinkoje. Vertinamąjį sprendimą ekspertams priimti padeda Ekspertinio vertinimo anketos, kuriose be publikacijos kokybės įvertinimo balais (publikacijai galima suteikti iki 35 balų), pateikiami vertinimo komentarai, reikšminiai žodžiai ir mokslo šakos, vertinama santraukų kokybė. Vertinimo anketos saugomos visą laiką. Ekspertai ir vertinimo duomenys viešai neskelbiami.

Į pradžią

Ekspertinio vertinimo kriterijai

 Bendrieji mokslo darbų kokybės vertinimo kriterijai palyginti universalūs:

  1. Darbo tikslų ir uždavinių formulavimas;
  2. Tiriamos problemos mastas, pobūdis ir vieta bendrajame šakos, srities, tam tikros problematikos tyrimų kontekste. Šio klausimo kritinė refleksija moksliniame darbe;
  3. Sprendžiamos problemos reikšmingumas ir naujumas (temos, metodologijos, empirinis);
  4. Tyrimų perspektyvumas, reikšmė tolesniems tyrimams;
  5. Darbo aktualumas mokslo krypties (šakos) raidos požiūriu;
  6. Mokslinių tyrimų elementai:
a. metodai ir kritinė refleksija;
b. teorinių problemų kėlimas;
c. argumentacijos teorinis, metodologinis ar empirinis pagrįstumas;
d. išvadų pagrįstumas ir jų sąsajos su keliamais uždaviniais;
e. darbo struktūros pagrįstumas ir logiškumas.

Šių kriterijų taikymas ir tikslinimas priklauso nuo konkrečios HSM srities, krypties, tyrimų pobūdžio (empiriniai ar teoriniai), konkretaus žanro. Pavyzdžiui, kai kuriais aspektais neabejotinai skirsis mokslo straipsnio, monografijos ir mokslo šaltinių publikacijos kokybės vertinimas; skirsis ir kai kurie konkretūs skirtingų mokslo krypčių (pvz., ekonomikos ir literatūrologijos) mokslo darbų aspektai.

 

Ekspertinio vertinimo anketų taikymo atskiriems mokslo darbų žanrams elektroninių formų pavyzdžiai:

Ekspertinio vertinimo anketa Nr. 1 – monografijų, studijų, sintezių, teorinių darbų;

Ekspertinio vertinimo anketa Nr. 2 – straipsnių ir jiems prilygintų kūrinių (spausdintų konferencijų pranešimų, šaltinių publikacijų įvadų, analitinių recenzijų);

Ekspertinio vertinimo anketa Nr. 3 – aukštųjų mokyklų vadovėlių ir jiems prilygintų mokslo darbų;

Ekspertinio vertinimo anketa Nr. 4 – mokslo šaltinių publikacijų;

Ekspertinio vertinimo anketa Nr. 5 – mokslinių katalogų, žinynų, bibliografijų, žemėlapių ir kitokio informacinio pobūdžio leidinių.

Į pradžią