Pradžia Svetainės medis Versija neįgaliesiemsLtEnPrisijungtiPaieška svetainėje
 
 
*big_search*
 
 

Problematika

Spausdinti

Šalies mokslininkų kompetencija – vienas esminių šalies mokslinio potencialo veiksnių. Pagrindiniai mokslinės kompetencijos rodikliai – mokslininko pripažinimas šalies ir (ar) tarptautiniu mastu, mokslinių tyrimų veiklos inovatyvumas, efektyvumas, pritaikomumas, tarptautiniai moksliniai ryšiai. Šiandieninė Europos Sąjungos kalbų politika skatina didinti susistemintų, ekspertiniu būdu įvertintų ir kokybės reikalavimus tenkinančių mokslinių tyrimų rezultatų prieinamumą tarptautinei mokslo bendrijai, t. y. apibrėžia būtinybę, kaupiant informaciją, įveikti kalbos barjerus.

Lietuvos humanitarinių ir socialinių sričių mokslininkams, rašantiems lituanistikos temomis, sunku siekti kompetencijos pripažinimo tarptautiniu lygmeniu. Kita vertus, pasaulio visuomenė turi ribotas galimybes susipažinti su Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų srities mokslininkų lituanistų laimėjimais ir įvertinti jų reikšmę, nes tyrimai apie Lietuvos valstybę, visuomenę, tautos ir kalbos praeitį, dabartį yra pasklidę po įvairius informacijos išteklius.

Lietuvoje vyrauja mokslo darbo vertinimas pagal išorinius rodiklius: publikavimo vietą ir leidyklą, referavimą tarptautinėse duomenų bazėse, darbo apimtį ir pan. Taip pat laikoma, kad produkcija yra vertinga tik tuomet, kai ją išleidžia tarptautiniu mastu pripažintos leidyklos, publikacijos skelbiamos elitiniuose žurnaluose, svarbus kiekybinis monografijų ir kitokių publikacijų rūšių autorinių lankų skaičius, nors iš tikrųjų neanalizuojamas nei naujumas, nei reikšmingumas. Be to, vertinami ne visi publikacijų žanrai (pvz., faktiškai nevertinamos mokslo šaltinių publikacijos). Kokybės požiūriu vertinama tik nedaugelis publikacijų: atrenkant pretendentus į valstybines premijas, skiriant rankraščiams ir projektams finansavimą arba jų spausdinimą. Pagal dabar egzistuojančią sistemą bet koks kokybinis vertinimas perkeliamas tik į užsienio mokslo centrus, nors lituanistinius tyrimus vykdantys mokslininkai susitelkę Lietuvoje. Dabartinė formaliojo vertinimo sistema yra ydinga, prieštaringa ir nuolat, priklausomai nuo konjunktūros, keičiama. Išlikusi formalioji vertinimo sistema turi ilgalaikes pasekmes, kurių požymiai aiškiai matomi jau dabar: kiekybiniai kriterijai dirbtinai didina mokslinės produkcijos mastus, nereti jau esamų darbų kompiliacijos atvejai, neadekvačiai vertinama pateikiama produkcija. Galimybių studijoje Tarptautinė mokslinė duomenų bazė Lituanistika (Vilnius, 2007) akcentuojama, kad tik mokslininkų bendruomenė yra svarbiausias mokslinio darbo kokybės vertintojas, tik ji gali geriausiai nustatyti vertinimo kriterijus, atitinkančius mokslo srities (krypties, šakos) specifiką bei lituanistikos misiją, bei kontroliuoti mokslinių darbų kokybę.

Išorės tendencijų ir Lietuvos išteklių analizė rodo, kad šalyje nėra bendros ir šiuolaikinėmis informacijos kaupimo technologijomis grindžiamos prieigos prie tokių mokslinės informacijos išteklių, kaip tyrimų duomenys, tyrimų metodologija ir instrumentai. Šiems duomenims kaupti, analizuoti, organizuoti, sisteminti, išsaugoti, prieigai prie jų užtikrinti bei papildomoms paslaugoms (mokslinių publikacijų ekspertavimo, mokslinių santraukų rengimo, elektroninių išteklių valdymo kompetencijos ir kt.) mokslo bendruomenei teikti kuriama humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų bazė Lituanistika. Vienas duomenų bazės siekių – sukurti precedentą ir išplėsti mokslo darbų kokybinį vertinimą visiems (nesvarbu, kur buvo išspausdintas) mokslo darbams, pretenduojantiems patekti į duomenų bazę.